Sakiau ir sakysiu, kad kažkas man tik paskolino šiam gyvenimui brangius žmones. Ir bet kada gali atsiimti. O kaip mes elgiamės su skolintais daiktais? Truputį geriau negu su savais. Labiau saugome, prižiūrime, dažniau valome, nes gi reikės grąžinti...Brangūs žmonės..Jie kaip tie drugeliai išeis, nuskris prie kito gėlės žiedo ir niekada negrįš, ir nieko daugiau apie juos nežinosi.
Tu turėsi tik savo senus prisiminimus. Ištrauksi iš kertelės, nušluostysi dulkes, pavalysi nešvarius kampus ir galvosi, o kaip gerai viskas buvo...Ir būsi vienišas, senas, susiraukšlėjęs rupūžiukas,
laukiantis saulės nors pro plyšelį,
laukiantis to kažko gero, gražaus, ramaus, paprasto, suprantamo, šviesaus ir aiškaus...
